parankiuo

parañkiuo (ž.) adv., parankiuõ Als 1. žr. parankiui 3: Padėk drabužius parankiuõ, t. y. ant pat viršaus J. Tas bulbes teip neparañkiuo mesti į krežį Slnt. Sėsk iš dešinios pusės – neparañkiuo būs kučerauti Skd. Pry darbo tau i teip, i teip neparañkiuo, pry šaukšto – viseip parañkiuo Vvr. 2. žr. parankiui 4: Kaip tau y[ra] parañkiuo, teip i suk Ms. 3. žr. parankiui 5: Čia ans nogniai (visiškai) parañkiuo yr (prie kelio gyvena) Lk. 4. žr. parankiui 6: Eina parañkiuo su merga Rdn. Imk parankiuõ ir veskis Klp.

◊ parañkiuo eĩti sektis: Neĩna gyvenimas parañkiuo Šts.